Buhalterinės apskaitos tvarkymo sistemą lemia nuosavybės forma,
įmonės rūšis, įmonės dydis, veiklos pobūdis.
Įmonės savarankiškai pasirenka vidinę( valdymo) apskaitos
sistemą.
Visos įmonės ir organizacijos buhalterinę apskaitą tvarko dvejybine sistema, išskyrus tas, kurioms leidžiama vesti supaprastintą
apskaitą.
Visos ūkinės finansinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos
dokumentais.
Buhalterinė apskaita tvarkoma valstybine lietuvių kalba.
Bendrose įmonėse ir Lietuvoje esančiose užsienio kapitalo įmonėse
apskaita tvarkoma lietuvių kalba, o esant reikalui- ir užsienio kalba. (LR
buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas)
4 straipsnis
Laisvosios rinkos šalyse skiriamos dvi apskaitos rūšys:
- finansinė ( išorinė) ir
- menedžmento dar vadinama vidine.
Pirmoji yra labiau orientuota į išorinius apskaitinės informacijos
vartotojus:
- akcininkus;
- kreditorius;
- suinteresuotas valstybines institucijas;
o antroji- menedžmento apskaita skirta išimtinai įmonių valdytojų
informacijos poreikiams tenkinti. Nė vienas strateginis valdymo
sprendimas neturėtų būti priimamas neišanalizavus atitinkamų menedžmento
apskaitos duomenų, kurių nemaža dalis yra įmonės komercinė paslaptis. Bet
koks valdžios kišimasis į šią apskaitą ne tik apribotų įmonių veiklą bei
sumažintų jos valdymo efektyvumą, bet ir susilpnintų komercinių paslapčių
saugumą, sutrikdytų įmonės normalų funkcionavimą.
Atsižvelgiant į tai, įstatymas palieka galimybę pačiai įmonei
laisvai rinktis vidinę apskaitos sistemą. Pasirinkimo laisvė šioje srityje
įmonėms suteikia dar ir todėl, kad gamybos(paslaugų teikimo, prekybos,
perdirbimo procesų įvairovės paprasčiausiai neįmanoma aprašyti
standartinėmis procedūromis. Ši apskaitos rūšis todėl ir vadinama vidine,
kad labai tiksliai parodytų kiekvieno ūkinio subjekto veiklos ypatumus.
Antra vertus, visuomet racionalu vidinę apskaitą organizuoti tokiu būdu,
kad joje užregistruotų pirminių duomenų nereikėtų dar kartą fiksuoti
finansinėje apskaitoje, kadangi pirminio dokumentavimo apskaitos stadija
yra labai brangi. Todėl pavyzdiniame sąskaitų plane menedžmento apskaitai
išskirtos trys sąskaitų klasės ( 7,8,9), kurias užpildyti turi
savarankiškai kiekvienos įmonės buhalterijos.
Finansinės apskaitos, dar vadinamos išorine, pagrindiniai
principai yra palyginti griežtai reglamentuojami. Jos teikiama informacija
naudojasi esantys ir potencialūs akcininkai, investuotojai, partneriai,
klientai, kitaip tariant, potencialiu jos informacijos vartotoju gali tapti
beveik kiekvienas visuomenės narys. Todėl šią informaciją įmonės turi
formuoti pagal vienodus principus, kitaip būtų neįmanoma palyginti įvairių
įmonių veiklos. Skirtingų įmonių finansinės būklės palyginimu
suinteresuotos tiek pačios įmonės, tiek ir valstybė, ginanti esamų ir
būsimų įmonės kontrahentų teises. Kiekviena įmonė stengiasi išsiskirti iš
kitų ir taip sudominti potencialius savo partnerius. Bandydamos išryškinti
visus savo pranašumus ir neakcentuoti trūkumų, įmonės gali iškreipti
tikrąją padėtį. Kad to neatsitiktų, valstybė, kaip savo piliečių gynėja,
griežtai reglamentuoja finansinės informacijos pateikimo tvarką bei
kontroliuoja, kaip jos laikomasi.
Kalbant apie dvejybinio įrašo taikymą, kuris daugiau kaip 500 metų
egzistuojantis yra duomenų fiksavimo apskaitoje būdas, įstatymo reikalavimu
yra privalomas visoms įmonėms, išskyrus tas, kurioms leidžiama vesti
supaprastintą apskaitą.
Šiuo metu Lietuvos Respublikoje vesti apskaitą leidžiama juridinio asmens
teisių neturinčioms įmonėms, kurios nėra pridėtinės vertės mokesčio
mokėtojos ir praėjusiais metais kalendoriniais neturėjo samdomų darbuotojų.
Kita vertus, apskaitos supaprastinimas įmanomas ne vien tik
paprastojo įrašo taikymo apskaitoje būdu. Tai galima pasiekti ir apskaitoje
taikant vadinamąjį pinigų principą dvejybinės apskaitos sistemoje. Šis
principas laikomas paprastesniu už pajamų ir sąnaudų kaupimo principą,
tačiau jį taikant dažniausiai gaunami netikslūs duomenys. Tai galima
įrodyti supaprastintu pavyzdžiu.
Tarkime, kad A įmonė, taikanti pinigų principą, per lapkričio
mėnesį atliko šias operacijas:
- sumokėjo 3000 Lt patalpų nuomos mokestį už gruodžio- liepos
mėnesius;
- pardavė prekių už 800 Lt ( už šias prekes A įmonė sumokėjo 600 Lt);
- pusę sumos (400Lt) pirkėjai sumokėjo iš karto;
- likusią dalį įsipareigojo sumokėti per 60 dienų;
- darbuotojams apskaičiavo 150 Lt darbo užmokestį.
Čia pateikti šių trijų operacijų rezultatai, gauti apskaitoje
taikant pinigų ir kaupimo principus:
Taikant pinigų principą
Taikant kaupimo principą
Įplaukos (800:2) 400
Pajamos 800
Išlaidos (3000+600) 3600
Sąnaudos (600+150) 750
Nuostolis (400-3600) (3200)
Pelnas 50
Kaip matome, galutiniai rezultatai yra visiškai priešingi. Akivaizdu ir tai, kad antruoju atveju
veiklos efektyvumas įvertintas tiksliau, tačiau tiksli informacija
paprastai reikalauja ir didesnių darbo sąnaudų bei aukštesnės apskaitininkų
kvalifikacijos.
Todėl mažose įmonėse, kur pinigai už parduotą produkciją ar
suteiktas paslaugas gaunami iš karto, taikyti minėtąjį principą dėl darbo
imlumo neracionalu. Be to, apskaičiuojant tokių įmonių pelną kartą per
metus, jo suma neturėtų labai skirtis nuo tos, kuri būtų gauta apskaitą
vedant pajamų ir sąnaudų kaupimo principu.
Kaip jau minėjau, apskaita Lietuvos Respublikoje registruotose
įmonėse turi būti vedama lietuvių kalba. Didžiausi sunkumai, vykdant šį
Įstatymo reikalavimą, kyla įmonėms, išrašančioms apskaitos dokumentus į
užsienį ( pavyzdžiui, eksportuojant prekes).
Geriausia išeitis iš susidariusios situacijos- ant vieno blanko tą
patį dokumentą surašyti dviem kalbomis ( lietuvių ir reikiama užsienio
šalies kalba). Operacijos piniginei išraiškai geriausia pasirinkti tą
valiutą, kuria numatoma atsiskaityti. ( LR buhalterinės apskaitos pagrindų
įstatymo komentaras)
